Atėjo kartą pas išminčių žmogus ir sako:
“Mokytojau, aš pavargau, mano gyvenimas toks sunkus, aplinkui vien problemos. Beveik visada esu priverstas plaukti prieš srovę… Neturiu daugiau jėgų … ką man padaryti?”
Išminčius patylėjo, bet nieko neatsakė, o tik užvirė tris vienodus puodelius vandens.
Į vieną įdėjo morką, į kitą kiaušinį, o į trečią kavos pupelių. Po kurio laiko ištraukė iš vandens morką ir kiaušinį, išpilstė kavą į puodukus.
“Kas pasikeitė?” - paklausė mokinio.
“Kiaušinis ir morka išvirė, o kava ištirpo vandenyje”, - atsakė tas.
“Ne”, - tarė išminčius: “Tai tik paviršutiniškas žvilgsnis. Veikiama nepalankių verdančio vandens aplinkybių kieta morka tapo minkšta ir lanksti, o trapus ir skystas kiaušinis pasidarė kietas ir tvirtas. Išoriškai jie lyg ir tokie pat, kaip ir seniau, bet viduje – jų struktūra pakito. Taip ir žmonės, kartais išoriškai stiprūs, tam tikromis aplinkybėmis gali tapti silpnais, o trapūs ir silpni - gali tapti stiprūs bei kieti.”
“O kava?” - paklausė mokinys.
“O!.. Tai įdomiausia!.. Kavos pupelės naujoje priešiškoje aplinkoje visiškai ištirpo ir ją pakeitė – karštas vanduo virto puikaus skonio gėrimu.
Yra ypatingi žmonės, jų nepakeičia aplinkybės, tačiau jie keičia aplinkybes, kas kart paversdami jas į kažką nauja ir gražus, kiekvienoje situacijoje gaudami sau naudos ir žinių. “
Rodyk draugams
Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams. Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą
ir grąžina sparnus. Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos. Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų - nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare. Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta - vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams. Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs). Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus. Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail’ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti drauge. Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą. Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui. Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią. Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti. Paleisti ir sulaukti sugrįžtant. Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.
Rodyk draugams
Paliekame praeitį ir lekiame į nežinią, į savo ateitį. Keliame sparnus tolyn, norėdami surasti save. Bėdos prasideda tuomet,kai neleidžiame vykti pokyčiams,kai laikomės senųjų įpročių. Bet jei per tvirtais laikysimės įsikibę praeities ateitis gali ir neišaušti.
Rodyk draugams
Merginos yra mokomos daug dalykų.
Jei vaikinas tau trenkia- tu jam patinki. Niekada nebandyk trenkti pati. Kada nors tu sutiksi nuostabų vyrą ir viskas baigsis labai laimingai. Kiekvienas filmas kurį matote, kiekviena istrija kurią papasakojam verčia mus tai laukti. Trečias veiksmas netikėtas meilės pasireiškimas – išmintis taisyklėje.
Bet kartais mes taip susitelkia rasti savo laimingą pabaigą, kad mes nežinome kaip perskiatyti ženklus, kaip atsikirti tuos kurie mūsų nori, nuo tų kurie mūsų nenori, tie kurie pasiliks, nuo tų kurie išeis. Ir galbūt ši laiminga pabaiga yra be nuostabaus vaikino…
galbūt tai tu…
pats.
Surenki gabalėlius ir pradedi iš naujo, išlaisvini save kažkam geresniam ateityje. Galbūt laiminga pabaiga tėra judėjimas pirmyn. O galbūt laiminga pabaiga yra tai ,kad per visus neatsakytus skambučius ir sudaužytas širdis, per visą apmaudą ir neteisingą supratimą,per visa skausmą ir gėda, tu niekada niekada nepraradai vilties.
Rodyk draugams
Pastebejimų kampelis(kas liečia internetinius portalus):
1.Merginos verkia (netiesiogiai), kad vaikinam rūpi tik jų išvaizda, bet dėl kažkokių priežasčių jos TIK savo išvaizdą parodo.
2.Vaikinai seilėjasi žiūrėdami į pusnuogių merginų nuotraukas, lyg gyventų viduramžiais. Tačiau įdomu, kas nutinka, kai jie tyčia ar netyčia užsuka į porno puslapį.
3.Šiais laikais žmonės labai draugiški – jų draugų sąraše būna po kelis šimtus draugų. Kaip kiti gali skųstis, jog sunku surasti gerą draugą. Aaaa, viskas paslėpta žodyje ,,geras“.
4.Tiek vaikinam, tiek merginom svarbiausias vidus, charakteris, tačiau visi garbina išvaizdą.
5.Daugelis sako kad yra nepasikėlę, bet žino savo vertę. Įdomu, kuris bankas nustato vertę. Spėju, kad pats. Taigi, kaip gali žinoti pats savo tikrąją vertę?
6.Tikrai esame matę nemažai tipo kietų, orginalių, vertų dėmesio aprašymų. Ir net tą patį aprašymą pas keletą žmonių. Keista kai tas pats aprašymas apibūdina kelis žmones, o aš maniau, kad visi žmonės skirtingi. Pasirodo yra net tokių, kurie identiškai dėsto savo mintis.
7.Patarimas žmonėms pristatantiems save pagal horoskopą. Lietuvoje yra apie 3mln. gyventojų. Horoskopo ženklų yra 12. 3mln. padalinę iš 12 gausim 250000. Todėl jei sugebi apie save pasakyti TIK tai, ką sugebėtų psakyti dar 250000 Lietuvos gyventojų, geriau nesakyk nieko. Nemanau, kad kam nors įdomu žinoti koks yra kas 12 žmogus.
8.Mažieji Lietuvos piliečiai (neturintys net paso) jūsų gyvenimas žinoma yra sunkus, nes kartais tėvai neleidžia nakvoti prie kompiuterio, o dar ta klasiokė ,,kalė“ pasakė kad esi negraži, o ką kalbėti apie prarastą gyvenimo meilę (net neturėjai laiko išsiaiškinti kodėl paliko, ir iš vis buvot net 15min kartu). Nesisielokit, ateis ir į jūsų gyvenimą nerūpestingos gyvenimo dienos, kai jūsų galvų nekvaršins vaikai, šeima, ūkis, pasaulio problemos, financinęs bėdos, gyvenimo rutina.
Jei netyčia kažką pritaikysit sau, būkit tolerantiški ir nesikeikit. Visi žino, jog tiesa ne visiems ir ne visada patinka, bet tai tiesios nepaverčia melu. beje, skaitydami turėkit galvoje, jog visada yra išimčių. ;) Smagios dienos ;)
Rodyk draugams
Nemyliu nieko,nieko.Ir nemylėsiu,- pasakė Pūkuotukas, užlipęs ant tvoros. - o jei ką nors pamilsiu,
iškart nebemylėsiu, užmerksiu akį vieną ir greitai pasislėpsiu. Nes man
knysliukas sakė, kad meilė - negerai.Tai panašiai kaip gripas, sklerozė ir
…
tymai.O nulėpausis tarė, kad meilei reik aukos,dalintis balionėliais,medum ir
visa kuo. Medaus oi niekam,neduosiu niekados! Todėl ir nemylėsiu, o
būsiu ant tvoros:)
Rodyk draugams
Yra žmonių prieš kuriuos visada lenksime galvas.
Ne todėl, kad jei yra idealai,
O todėl, kad davė pradžią mūsų tobulėjimui.
Yra tas tyras jausmas vadinamas pagarba
Ir pagarba tiems, kurie daro,
O ne tiems kurie verkia, kad nėra kaip,
nesistengdami atrasti pradžios.
Rodyk draugams
Vieną dieną mokytojas uždavė mokiniams klausimą: “Kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito?”
“Šaukia todėl, kad praranda ramybę” - pasigirdo atsakymas.
“Bet kam šaukti ant žmogaus, jei jis šalia tavęs? ”
“Na šaukia, nes nori kad jį išgirstų” - įsiterpė kitas mokinys.
Mokytojas neatlyžo: “Bet ar negalima su juo kalbėtis tyliai?”
Sulaukė įvairių atsakymų, tačiau nei vienas mokytojo nepatenkino.
Tuomet jis ėmė aiškinti: “Ar žinote, kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito? Reikalas tas, kad kai du žmonės susipyksta, jų širdys nutolsta. Kad paslėptum šį atstumą ir būtum išklausytas, reikia paleisti gerklę. Kuo labiau žmones trukdo nesutarimai, tuo garsiau jie rėkia, kad būtų išgirsti. Kita vertus, kas nutinka, kai du žmonės įsimyli? Jie nekelia balso, kalba tyliai tyliai. O kodėl? Nes jų širdys arti. Tarp jų - mažas atstumas. Kartais jų širdys taip susilieja, jog jie nė nekalba, o šnabžda. O kai meilė dar karštesnė nereikia nė šnabždėtis, pakanka žvelgti vienas kitam į akis. Jų širdys plaka vienu ritmu. Tai būna tada, kai du mylintys žmonės yra vienas šalia kito.”
Galiausiai mokytojas baigė: “Susiginčiję neleiskite, kad jūsų širdys nutoltų, netarkite žodžių, galinčių jas atskirti, nes ateis diena, kai atstumas taps toks didelis, jog niekuomet neberasite kelio grįžti atgal.”
Yra neklystamas receptas, kaip išspręsti nesutarimus: pykitės glaudžiai apsikabinę.
Rodyk draugams
Kiekviena diena kupina džiaugsmo, nes gyvenimas liūdėti per trumpas…Štai kaip turi gyventi kiekvienas, nors jam ir labai nesisektų…
Kartais te reikia vienos akimirkos, kad suprastum, jog esi Laimingas… Laimingas, kad gyveni, kad gali šypsotis, kalbėti, vaikščioti, užjausti, paguosti….. Reikia džiaugtis tuo, ką turi,kad ir kiek iš tavęs atimtų, tu vistiek kažką turėsi…. Niekada iš tavęs negali niekas atimti tikėjimo, vilties, meilės (nors ir nelaimingos ar labai karštos ir pasisekusios), niekas iš tavęs negali atimti šypsenos, juoko, svajonių, norų… Te reikia apsižvalgyti ir pamatysi kiek daug tu turi ir kad dėl to verta gyventi…. Verta gyventi dėl kito, dėl savęs, dėl to,ka gyveni!Verta gyventi, kad gali matyti, girdėti… Džiaugtis vaivorykšte, paukščių čiulbėjimu, gyventi jau verta vien dėl to, kad gyveni, nes visuomet atrasi gerų dalykų…
Rodyk draugams
Žmogaus gyvenimą galima palyginti dar su plytom. Kiekviena nauja diena - tai nauja plyta. Iš plytų mes statome sau namą. Pamatas to namo yra mūsų vaikystė, jaunystė. Vieną dieną turime nešti vos vieną lengvą plytelę. Kitą, atrodo, nepanešime tokio plytų krūvio, kurį turime ant savų pečių. Mums rodosi, jog tuoj suklupsime ir tos plytos neleis mums atsikelti. Bet jėga slypi Tavy, Žmogau. Tavo Draugas, Tavo TIKRAS draugas gali padėti Tau atsikelti, bet Tavo gyvenimo jis negyvens. Jis gali padėti Tau nešti plytas… Bet svarbiausias vaidmuo yra Tavo. Savo gyvenimą turi nugyventi Tu pats. Turi džiaugtis, mylėti ir verkti. Visko gyvenime turi patirti. Džiaugsmo akimirkos palyginus trunka labai trumpai… O ašarų kalbą supranta tik tas, kas pats iš tikrųjų verkė. Net jeigu Tau atrodo, mielas Drauge, jog gyvenimas stojo prieš Tave, viskas sueina į vieną tašką, eik toliau. Neatsigręžk. Laiko nesusigražinsi. Jis tik gydo ir bėga… Gilios žaizdos visiškai nepagyja… Lieka randai. Bet. Bet visada yra BET.
Rodyk draugams
